trukt

trùkt interj. KŽ 1. Grž, Tvr, Dg timpt (timptelėjimui nusakyti): Tik trùkt, vadžias iš rankų ir ištraukė Sch203. Trùkt skarikę nutraukė i nulėkė Krš. Ans muni trùkt už rankos Slnt. Trùkt až gumbo – ir turi Mlt. Kap trùkt – ir išvertė šitą kelmą (ps.) Grv. Trùkt – ir nuvirto žemėn Db. Trùkt, pokšt – tokios dartės virvės Prn. Trukt – ir siūlas nutrūko Skrd. Čia trukt jį už kojos, jis knapt į vidurį ringio TS1904,4. | Bevažiuojant tik trùkt arklys Ds. Kai išėjau lauko art – tie jauteliai trukt, ta žagrelė strakt (d.) Gs. ^ Trùkt už vadžių – vėl iš pradžių Mrj. Aust – nė stukt, verpt – nė trùkt, o šokt – tai kap šimtas velnių neša LKT199(Plv). Verpt – nei trùkt, aust – nei stukt, šokt – kap vėjas, duonos minkyt – tėvas Kb. ║ kartojant nusakomas timpčiojimas: Kiaulė į vakarą tą virvę trùkt trùkt Ig. Arklys trùkt trùkt, vežimas nė iš vietos DŽ. Trùkt trùkt arklys su vežimėliu Ktk. Trùkt trùkt ją až suknelės Grv. Vilkas uodegą trùkt trùkt ir jau nesitraukia Gdl. 2. kartojant nusakomas trūkčiojimas: Trùkt trùkt – mašinėlė neina DrskŽ. 3. nesmarkiam truktelėjimui, patraukimui paviršiumi nusakyti: Aš kėdę trùkt į šalį NdŽ. 4. skubiam atsitraukimui nusakyti: Ji tik kyšt galvą i tuo trùkt atgal Jrb. In kelį kūjuku stukt, boba trùkt Ig. ║ kartojant nusakomas traukimasis: Jaunikis vis trùkt trùkt tolyn nuo jaunosios Šmn. 5. nutrūkimui, atitrūkimui nusakyti: Tik viena žvaigždelė trukt! nutrūko, blikterėjo žemyn krisdama LzP. 6. End krūptelėjimui, suvirpėjimui žymėti: Šikną rukt, koją trùkt – ir nebėr žmogaus Žž. | Vaikas tik krypt, man širdis trùkt (išsigąstu, kad nenukristų) Rs. ║ kartojant nusakomas nevalingas raumenų traukymasis: Sergąs nedaug tegirdėjo … kartais kniost tarsi pakirdo ir trukt trukt rankas traukė M.Valanč. Trùkt trùkt ranką i tampo Krš. 7. staigiam veiksmui nusakyti: Per aštuonias devynias savaites išsiklojėja linai, tik blizga prieš saulę: trùkt – ir išsilukštėja Grv. Norėjau ką tau pasakyt, ale trùkt – ir pamiršau Vlk. 8. kartojant nusakomas gėrimas: Aš iš čerkelės trukt trukt Rs.